Karl Marx
Darbo užmokestis, kaina ir pelnas
Mūsų bičiulis Uestonas laikosi lotynų patarlės: „repetitio est mater studiorum“ — kartojimas yra mokymosi motina — ir todėl pirminę savo dogmą jis vėl pakartojo nauja forma, tvirtindamas, kad dėl darbo užmokesčio pakilimo sumažėjęs apyvartoje esančių pinigų kiekis turėtų sukelti kapitalo mažėjimą ir t. t. Kadangi nevykusią jo pinigų apyvartos teoriją aš jau esu išnagrinėjęs, manau, kad visiškai nėra reikalo nagrinėti tas įsivaizduojamas išvadas, kurios, kaip jis mano, išplaukia iš jo išsigalvoto pinigų apyvartos sukrėtimo. Todėl aš iš karto pamėginsiu jo vieną ir tą pačią dogmą, kurią jis tiek daug kartų kartoja įvairiausiomis formomis, išreikšti paprasčiausia teorine jos forma.
Nekritiškas būdas, kuriuo jis išnagrinėjo savo temą, paaiškės iš vienos vienintelės pastabos. Jis priešinasi darbo užmokesčio pakėlimui arba aukštam darbo užmokesčiui, kaip šio pakėlimo padariniui. O aš klausiu jį: kas yra aukštas darbo užmokestis ir kas yra žemas darbo užmokestis? Kodėl, pavyzdžiui, manoma, kad 5 šilingai per savaitę yra žemas, o 20 šilingų per savaitę yra aukštas darbo užmokestis? Jei 5 yra maža, palyginus su 20, tai 20 yra dar mažiau, palyginus su 200. Jei kas nors, darydamas pranešimą apie termometrą, pradėtų pasakoti apie aukštą ir žemą temperatūrą, tai tuo jis niekam nesuteiktų jokių žinių. Jis turi visų pirma paaiškinti, kaip surandamas užšalimo ir virimo taškas ir kaip tie pagrindiniai taškai yra nustatomi gamtos dėsnių, ne termometrų pardavėjų ar gamintojų fantazijos. O dėl darbo užmokesčio ir pelno, tai pilietis Uestonas ne tik nesiteikė išvesti iš ekonominių dėsnių tokių pagrindinių taškų, bet net nejautė būtinumo jų paieškoti. Jis pasitenkino tuo, kad priėmė plačiai vartojamus išsireiškimus — žemas ir aukštas, lyg jie turėtų tam tikrą pastovią reikšmę, nors visiškai aišku, kad darbo užmokestį galima pavadinti aukštu ar žemu, tik palyginus jį su tam tikru mastu, kuriuo matuojamas jo dydis.
Jis negalės man pasakyti, kodėl tam tikra pinigų suma mokama už tam tikrą darbo kiekį. Jei jis man atsakytų: tai yra reguliuojama pasiūlos ir paklausos dėsnio, aš tuoj jį paklausčiau, kurios dėsnio yra reguliuojamos pasiūla ir paklausa pačios? — toks atsakymas tuojau išmuštų jį iš vagos. Darbo pasiūlos ir paklausos santykiai nuolat kinta, o kartu su jais kinta ir darbo rinkos kainos. Kai paklausa viršija pasiūlą, tai darbo užmokestis kyla; kai pasiūla viršija paklausą, darbo užmokestis krinta, nors panašiomis sąlygomis gali būti reikalinga ištirti paklausos ir pasiūlos tikrąją padėtį, pvz., streikų arba kuriuo nors kitu metodu. Bet jei jūs pasiūlą ir paklausą pripažįstate darbo užmokestį reguliuojančiu dėsniu, tai iš jūsų pusės vaikiška ir beprasmiška būtų kovoti prieš darbo užmokesčio pakėlimą, nes pagal tą aukščiausiąjį dėsnį, kuriuo jūs remiatės, periodinis darbo užmokesčio pakilimas yra taip pat būtinas ir pateisinamas, kaip ir periodinis darbo užmokesčio kritimas. Bet jei jūs nepripažįstate pasiūlos ir paklausos darbo užmokestį reguliuojančiu dėsniu, tai aš dar kartą pakartosiu savo klausimą: kodėl tam tikra pinigų suma mokama už tam tikrą darbo kiekį?
Bet pažiūrėkime į dalyką plačiau. Jūs labai suklystumėte, jei įsivaizduotumėte, kad darbo ar bet kurios kitos prekės vertę galų gale nustato pasiūla ir paklausa. Pasiūla ir paklausa reguliuoja tik laikinus rinkos kainos svyravimus. Jos jums paaiškins, kodėl prekės rinkos kaina pakyla aukščiau savo vertės arba nukrinta žemiau savo vertės, bet jos niekados negali paaiškinti pačios tos vertės. Tarkime, kad tarp pasiūlos ir paklausos yra pusiausvyra arba, kaip sako ekonomistai, jos padengia viena antrą. Taigi, tuo pačiu momentu, kuriuo tos priešingos jėgos tampa lygios, jos paralyžiuoja viena antrą ir nustoja veikusios viena ar kita linkme. Tuo momentu, kai tarp pasiūlos ir paklausos yra pusiausvyra ir dėl to jos nustoja veikusios, prekės rinkos kaina sutampa su jos tikrąja verte, su normalia kaina, apie kurią svyruoja jos rinkos kainos. Todėl tyrinėjant šios vertės prigimtį, mums visai nerūpi laikina pasiūlos bei paklausos įtaka rinkos kainoms. Tas pat tinka tiek darbo užmokesčiui, tiek visų kitų prekių kainoms.