Parašyta: 1940 m. gruodžio 15 d.
Paskelbta: Antanas Sniečkus, Su Lenino vėliava
(Vilnius: Mintis, 1977), p. 23-25.
Ne marxists.org: 2013 m. gegužė 26 d.
Gimau 1903 metų sausio mėnesį [10 dieną]. Tėvai — pasiturintys valstiečai. Be to, tėvas buvo renkamas valsčiaus viršaičiu. 1914 metais mirė. Pradžios mokyklą lankydamas, gyvenau pas giminaičius. 1914 metais, kilus karui, išvykau į Vilnių, įstojau į giminaziją. 1915 metais giminazija ir moksleivių pabėgėlių bendrabutis buvo perkelti į Voronežą. Mokiausi iki 1918 metų, o pakui su visais pabėgėliais grįžau į Lietuvą.
Besimokydamas giminazijoje, priklausiau “Bešalių” organizacijai. Šiai organizacijai priklausė ne vyresni kaip 3-4 klasės gimnazitai. Organizacija dirbo kultūros darbą: buvo “Aušrinikų” (vyresniųjų gimnazistų organizacija, jos ideologija artima liaudininkams ir eserams) įtakoje. Neprisimenu, ar tai ši, “Bešalių” organizacija nustojo veikusi, ar tai aš iš jos išstojau, tačiau jau 1917 metų vasarą aš buvau “Visuomenininkų” organizacijos šalininkas. Tai buvo socialdemokratinės kryties ir aiškaus bolševikinio atspalvio mksleivių organizacija. (Kai kurie šios organizacijos nariai prikalusė RSDDP – bolševikams.) 1917 metais iki Spalio revolucijos simpatizavau bolševikams.
Kai sugrįžau į Lietuvą, ji dar tebebuvo vokiečių okupuota. Namuose pagyvenau apie pusmetį, o 1919 metų pradžioje išejau iš namų ir įstojau į pašto-telegrafo kursus, įsigijau telegrafo linijų prižiūretojo specialybė. Iš tėviškės išėjau, nes nusprendžiau nutraukti su ja ryšius, ir nuo 1919 metų su tėviškė jokių materialinių rysių neturiu. Nuo 1921 metų apskritai nesu buvojes tėviškėje.
1920 metais įstojau į Lietuvos Komunistų partiją. Nuo tol ir tebesu visą laiką jos narys. Iš pradžių dirbau literatūros platinimo darbą (tokį darbą, kiek galėjau, dirbau ir anksčiau, dar neturėdamas tiesioginių ryšių su partija), paskui — parajonio komitete (iki suėmimo).
Jau būdamas telegrafo linijų prižiūrėtoju, 1921 metais buvau areštuotas už komunistinė veiklą, iškalejau 2 mėnesius ir buvau išleistas policijos prieižiūron iki teismo. Kadangi byla ėmė komplikuotis (grėse kariuomenės teismas), Lietuvos KP CK patartas, pasislėpiau ir buvau pasiųstas į Tarybų Rusiją mokytis partinėje mokykloje. Tačiau ten mane paskyrė į praktinį partinį darba Lietuvos Komunistų partijos Užsienio biure. Čia daugiausia padėjau Smolenske leisti komunistine literatūrą, skirtą Lietuvai. Kartu mokiausi darbininkų fakultete prie Smolensko Valstybinio universiteto, kurį baigiau 1925 metais. Tais pat 1925 metaįs persikėliau į Maskvą ir įstojau į G. Plechanovo ekonomikos institutą. Kartu dirbau Lietuvos Komunistų partijos Užsienio biure (Kominterno Lie tuvos sekcijoje).
1926 metais Lietuvoje įvyko fašistinis perversmas, ir Kominterno Vykdomasis Komitetas mane pasiuntė į Lietuvą dirbti pogrindinio darbo. Čia, sušaudžius keletą draugų, dirbusių vadovaujamąjį darbą, mane kooptavo į Centro Komitetą, buvau CK sekretoriato nariu (vienu iš sekretorių, vėliau vykdžiusių pirmojo sekretoriaus funkcijas) 1927 metais partinėje konferencijoje buvau išrinktas į Lietuvos KP Centro Komitetą.
1930 metais (balandžio mėnesį) mane suėmė ir kariuomenės teismas nuteisė 15 metų kalėti. Iškalėjau 3 metus — 1933 metais buvau įškeistas į kunigus, suimtus Tarybų Sąjungoje.
Gyvendamas Maskvoje, dirbau Kominterno Vykdomajame Komitete Lietuvos KP atstovo prie Komunistų Internacionalo Vykdomojo Komiteto pavaduotoju, Internacionalinėje kontrolės komisijoje ir Tarptautinėje Lenino mokykloje (nelegalių partinių darbuotojq rengimo Lietuvių sektoriuje).
1936 metų gegužes mėnesį vėl išvykau į Lietuvą dirbti pogrindinio darbo. Nuo 1936 iki 1939 metų buvau Lietuvos KP CK pirmuoju sekretoriumi. 1939 metais mane suėme ir 1940 metų birželio menesį nuteise 8 metus kalėti. Išsedėjau pusę metų ir buvau iš kalėjimo paleistas, kai Lietuva buvo išvaduota.
1940 metais, išejus iš kalėjimo, buvau paskirtas Valstybės saugumo departamento direktoriumi ir tą darbą dirbau iki 1940 metų rugpjūčio mėnesio. Rugpjūčio mėnesį įvykusiame LKP CK plenume buvau išrinktas CK pirmuoju sekretoriumi, o vėliau VKP(b) CK juo patvirtintas. Per visą savo darbo laiką, kiek leido jėgos ir sugebėjimai, laikiausi Lenino partijos linijos.
A. Sniečkus
1940 m. gruodžio 15 d.