Parašyta: 1927
Paskelbta: Antanas Sniečkus, Su Lenino vėliava
(Vilnius: Mintis, 1977), p. 26-29.
Ne marxists.org: 2013 m. gegužė 27 d.
Draugai ir draugės! Vėl šėlsta Lietuvoje kruvinasis teroras. Fašistai kraugeriai dar neprisisotino darbininkų ir valstiečių krauju. Jie geidžia vis naujų kruvinųjų puotų ir ruošia jas.
Šiuo atveju fašistai pasinaudojo Tauragės išstojimu. Numalšinę tauragiečius, fašistai ėmėsi areštų ir šaudymų. Fašistinių gaujų savivalė vis didėja. Areštuoja ne vien komunistus ir revoliucinius darbininkus, bet taipogi nusistačiusius prieš fašizmą socialdemokratus ir liaudininkus. To, ko nespėjo fašistai padaryti po gruodžio perversmo, skubina įvykdyti dabar.
Fašistų vyriausybė visą kaltę už Tauragės įvykius mėgino suversti komunistams. Tačiau fašistų melas greit paaiškėjo. Tauragės ivykių priežastis glūdi nepakenčiamame Lietuvos darbininkų ir valstiečių gyvenime, tose sunkenybėse, kurias atnešė kruvinojo fašizmo viešpatavimas. Darbo masėse auga nepasitenkinimas fašistų viešpatavimu ir noras greičiau atsikratyti fašistų jungo. Nepasitenkinimas palietė ir socialdemokratų bei liaudininkų partijų narius. Ir tenai atsirado tikrų fašizmo priešų, kurie gatavi net galvas guldyti kovoje prieš fašizmą. Tačiau tie fašistų priešai dar nesupranta tų kelių, kuriais reikia eiti į fašizmo nuvertimą. Jie dar nesupranta, kad fašizmas Lietuvoje bus nuverstas ne sąmokslo keliu, ne žmonių saujelės pasiaukojimu, o vien plačiųjų masių į sitraukimu į kovą, vien masių sukilimu. Jie dar nesupranta, kad tik tuomet kova prieš fašizmą eis sėkmingai, kada vadovavimas kovai prieš fašizmą priklausys darbininkų kiasei, komunistų vadovaujamai.
Komunistų partija ne kartą perspėjo fašistų priešus nuo sąmokslų, nuo pučų ir mokė juos rūpintis įtraukti plačiąsias mases į kovą prieš fašizmą. Kairesnieji social-demokratai ir liaudininkai išmoko neapkęsti fašizmo, kai kurie jų sugebėjo net savo galvas guldyti kovoje prieš fašizmą, bet nesugebėjo suprasti traukimo į kovą plačiųjų masių, nesugebėjo suprasti reikalingumo bendro fronto su komunistais. Kairesniųjų elementų dalis iš socialdemokratų ir liaudininkų tarpo kartais nors ir mėgindavo užmegzti ryšius su komunistais, bet neidavo bendrą frontą. Jie ne tik pasilikdavo bendrose partijose su dešiniaisiais vadais, bet ir išvien su jais dirbdavo, net klausydavo jų nurodymų.
Dešnieji vadai, naudodamiesi savo padėtimi partijoje, visa darė, kad sulaikytų nuo ginkluoto išstojimo prieš fašistus, trukdė jo organizavimą.
Taip tie pardavikiški socialdemokratų ir liaudininkų vadai dirbo kovo mėnesį, taip dirbo ir rugpjfūčio—rugsėjo mėnesį.
Tokiomis veikimo sąlygamis laimėti negalima. Jei netraukiamos plačiosios darbininkų ir valstiečių masės į kovą prieš fašizmą, jei neieškoma bendro fronto su komunistais kovoje prieš fašizmą, jei bendradarbiaujama su pardavikiškais socialdemokratų ir liaudininkų vadais, tai ginkluotas išstojimas prieš fašistus negali pasisekti. Be to, mes aiškiai matėme, kaip kovo mėnesį prie liaudininkų sąmokslininkų prisiplakė visokie provokatoriai, žvalgybos pasiųsti. O prie kiekvieno panašaus sąmokslo lengvai gali prisiplakti provokatoriai.
Tauragėje atsitiko tas, kas taip ruošiantis turėjo atsitikti. Nors įvairiuose Lietuvos kampuose buvo kalbėta apie sukilimo reikalingumą, nors vienur kitur buvo neva šis tas daroma, bet kada sukilo tauragiečiai, kitos vietos tylėjo. Tylejo kareiviai, tylėjo darbininkai, tylejo valstiečiai. Komunistų partija turėjo tik neaiškius duomenis apie sukilimą is eilinių socialdemokratų partijos narių. Komunistai neturėjo pilnesnių duomenų. Dešinieji vadai, daugiau bijodami komunistų, negu fašistų, visokiais būdais stengdamiesi sutrukdyti ginkluotą kovą su fašistais, visa darė, kad komunistams nebūtų pranešta apie rengiamus išstojimus. Todėl komunistai galėjo vien perspėti kairesnius socialdemokratus ir liaudininkus nuo per ankstyvų, blogai paruoštų išstojimų it nurodyti, kad sėkmingai kovai reikia eiti ne sąmokslų keliu, o įtraukti mases į kovą, sudaryti bendrą frontą su komunistais. Dešnieji socialdemokratų liaudininkų vadai pasirūpino, kad būtų suturėtos įvairios vietos nuo veiksmų tauragiečių išstojimo metu. Darbininkų ir valstiečių masės neparėmė, nes išstojimo rengėjai netrauke masių į kovą, nedirbo jose, o komunistai net negalėjo laiku pašaukti masių, nes nuo komunistų, dešiniųjų vadų pamokymu, buvo paslėpta išstojimo diena, o kada tauragiečiai išstojo, dešinieji vadai faktiškai pardavė tauragiečius: ne tik nepašaukė savo šalininkų paremti tauragiečius, bet, kaip ir fašistų perversmo metu, rūpinosi suturėti savo šalininkus nuo išstojimu prieš fašistus.
To visko pasekmė — izoliavimas tauragiečiu ir kruvinoji fašistų puota.
Mes gerbiame tauragiečius, išstojusius su ginklu rankose ir paguldžusius savo galvas kovoje prieš kruvinąjį fašistų viešpatavimą. Bet kartu mes juos kritikuojame ir šaukiame kairiuosius socialdemokratus ir liaudininkus, plačiąsias darbininkų ir valstiečių mases neiti daugiau sąmokslo keliais. Tokie išstojimai, kaip Tauragės, vien padeda fašistams mušti savo priešus dalimis. Mes šaukiame darbininkus, valstiečius ir darbo inteligentiją, visus tikrai antifašistinius elementus į bendrą frontą priš fašizmą. Mes šaukiame traukti kovą prieš fašizmą plačiąsias mases, aktingiau dirbti kariuomenėje, ruošti masinius mitingus ir demonstracijas prieš kruvinąjį fašizmą ir bendromis jėgomis visiems tikriems fašizmo priešams rengtis nuversti fašistų viešpatavimq. Kartu mes sakome, neturi būti jokio kairesniųjų socialdemokratų ir liaudininkų bendradarbiavimo su tomis pardavikiškomis liaudininkų ir socialdemokratų viršūnėmis, kurios skverbiasi fašistu vyriausybe, kurios užsitarnavo iš fašistū pagyrimą už savo lojalumą fašizmui, nes faktiškai padeda fašizmui.
Į šaudymus, areštus ir visus smurtinius fašistū darbus reikia atsakinėti protesto mitingais ir demonstracijomis. Reikia padidinti aukū rinkimą politiniams kaliniams.
Mes kviečiame plačiąsias mases kartu su mumis skleisti šiuos obalsius:
Salin kruvinojo fašizmo viapatavimas!
Tegyvuoja bendras kovos frontas prieš fašizmą!
Garbe žuvusiems kovoj prieš fašizmą, pasmerkimas niekšingiems
pardavikams!
Lietuvos Komunistū partijos
Centro Komitetas
1927 m.